ཞི་བ་འཚོ་

[zhi ba 'tsho]

1) (g. tarp 705 - 762 m.) Šantirakšita (garsus indų panditas, filosofinių traktatų autorius, skleidęs Tibete budizmą); 2) dakinė, palaiminusi Padmasambhavą, kai šis praktikavo so sa'i gling kapinėse.